Pasakojimas apie Mažajam Varniukui
besihalinuosiančią
Haliną.
Na, kad “000“ marmaliuojantys bei „a kodėlll?“ manęs klausiantys mano prijaukinti velniai mane pas save cepelinų valgyti nutemptų,
Jei nepapasakočiau Tau apie Mažajam Varniukui Netolimoje Ateity Pasivaidensinčią Moterį-Būtybę HALINĄ.
Išduočiau ir Tai darau vos įžiūrimą Paslaptį:
Jam, varniukui, Ji pasihalinizuos gan madingai ir tikrai įspūdingai apsirengusi ir apsiavusi.
Kur ir kada, nerašysiu, nors ir patį pačiaušią ežiuką ant mano skylėtos galvos padėtumėte.
Nes Tai Tikrai bus BAISIAI Neįprastas ir Toks paslaptingas, kad net toks renginys.
O apie pačią HALINĄ daugiau galėtų papasakoti gražus-negražus Burbulas, nors...
Tokio Burbulo Balsą vis dažau pasigirstama kairioj ausy bus įmanoma suprasti na tik gal madingai apsirengus ar apsiavus ar susikaupus ar apsiapibūdinus...
Na štai turi pasigirsti garsas.
Po jo seka kitas, ir štai nejučia gal kiek vokišką griežtumą primenantis lietuviško hiphopo, šlageris apie Didelę baisią neteisybę.
O prie jo pritampantis ritmingas žeme tempiamos grandinės šlamesys.
Baisu? Jei ne, tai tęsiu ir tarp eilučių įterpsiu tą atsliūkinančią baimę.
Tą geležine grandine, kuria gali šlamėti tik Ji. Parketu, pramogų centro parketu su būsimais pirkiniais link išėjimo šliaužianti Būtybė.
Juda juda baltais firminiais sportbačiais į parketą atsispirdama.
Tai Halina.
Ir ji haliciunuojanti Helena mažajam varniukui.
Varniuką bei Haliną sukūręs Meška
